Einamųjų variantų apskaičiavimas,

Naršymo meniu

Gamybos metodas[ redaguoti redaguoti vikitekstą brokerio reitingo peržiūra BVP gali būti apibūdinamas kaip visų galutinių prekių ir paslaugų, pagamintų per einamųjų variantų apskaičiavimas variantų apskaičiavimas, suma.

Galutinis produktas — tai prekė ar paslauga, skirta vartojimui; ji neduodama kaip sąnaudos kitoms prekėms ar paslaugoms gaminti. Galutinėmis prekėmis kaip išimtis laikomos investicinės prekės. Einamųjų variantų apskaičiavimas gamybos specializacijos lygiui, daugelis gaminamų produktų pereina kelias gamybos stadijas įvairiose firmose, kol galų gale tampa galutiniais produktais ar einamųjų variantų apskaičiavimas.

Jei šalies metinio produkto apimtis būtų nustatoma kaip tais metais pagamintų visų prekių ir paslaugų kainų suma, tuomet dalies prekių ir paslaugų vertė būtų keliskart įskaičiuota į BVP. Taigi, apskaičiuojant BVP pagal nacionalinių sąskaitų metodiką, tarpinio produkto vertė turi būti eliminuojama tarpinis produktas — tai prekės ir paslaugos, panaudotos kaip sąnaudos gaminant kitas prekes ar paslaugas.

Pakartotinio prekių ir paslaugų apskaičiavimo išvengiama, jei nustatant BVP sumuojama kiekviename gamybos etape sukurta pridėtinė vertė pridėtinė vertė — skirtumas tarp firmos pagamintos produkcijos ir rinkos kainos bei einamųjų variantų apskaičiavimas pirktų prekių ir paslaugų kainų.

Apie skaičiuoklę

Visos šalies mastu BVP einamųjų variantų apskaičiavimas nustatant gamybos būdu, sumuojama pridėtinė vertė, sukurta tik kiekvienoje tos šalies ekonomikos šakoje.

Taigi, į BVP įskaičiuojama: galutinių prekių vertė atėmus importuotų prekių ir žaliavų vertępagaminta analizuojamaisiais metais, vertė einamųjų variantų apskaičiavimas kurių prekių bei paslaugų, kurios kuriamos ir teikiamos vartotojui nemokamai, be jų pirkimo - pardavimo.

Į BVP apimtį neįskaičiuojama: nelegalių sandėrių, šešėlinės ekonomikos veiklos rezultatai, negamybiniai sandėriai senų vadovų vertybinių popierių pardavimas, finansiniai sandėriai. Išlaidų apskaitos metodas[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Išlaidų metodu BVP nustatomas kaip galutinė įvairios paskirties prekių paklausa, t.

Bendrasis vidaus produktas

Šių išlaidų rūšys: namų ūkių vartojimo išlaidos C — consumption — vartotojų piniginių išlaidų galutinėms prekėms bei paslaugoms pirkti suma. Tai gali būti trumpalaikio vartojimo prekės maistas, rūbaiilgalaikio vartojimo reikmenys šaldytuvai, automobiliai ir t. Firmų investicijos vadinamos bendrosiomis privačiomis vidaus investicinėmis išlaidomis; vyriausybės investicinės išlaidos į šias išlaidas nepatenka; bendrosios privačios vidaus investicijos — visos per metus pagamintos investicinės prekės, neatsižvelgiant į jų paskirtį į tai, ar jos einamųjų variantų apskaičiavimas skirtos gamybai plėsti, ar tik pakeitė senas nusidėvėjusias darbo priemones.

Jos susideda iš atstatomųjų investicijų investicijų, atstatančių nusidėvėjusias darbo priemones ir einamųjų variantų apskaičiavimas privačių vidaus investicijų investicijų, skirtų naujoms papildomoms darbo priemonėms įsigyti ; vyriausybės išlaidos G — government — tai centrinės ir vietinės valdžios institucijų išlaidos baigtinėms prekėms bei paslaugoms, taip pat darbo jėgai įsigyti ar naudoti.

XP(3) Akcizų įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto LYGINAMASIS VARIANTAS

Šios išlaidos susideda iš dviejų dalių: einamųjų variantų apskaičiavimas esamam vartojimui valstybės finansuojamose įstaigose, bei investicinių išlaidų valstybinių ligoninių statyba, kelių tiesimas ir pan. Valstybė įvairiais atvejais atskiriems asmenims, šeimoms bei organizacijoms be jokio ekvivalento teikia piniginę paramą — moka transferinius mokėjimus.

Valstybės mokami transferiniai mokėjimai nepadidina BVP, o tik jį perskirsto, todėl jie neįtraukiami į valstybės išlaidas, nustatant BVP kaip atskirą G dalį. BVP glaudžiai susijęs su grynosiomis vidaus pajamomis GVPajo tai yra visos gamybos veiksnių pajamos šalyje per metus.

Naršymo meniu

Nustatant BVP pajamų būdu, prie vidaus pajamų dar pridedami du elementai, nesusiję su pajamų paskirstymu gamybos veiksniams: tai kapitalo nusidėvėjimo išlaidos amortizacija ir netiesioginiai mokesčiai Ti — taxes indirect.

Kadangi dalis galutinių prekių vertės įgyja amortizacijos De — depreciation formą, t.

O netiesioginius mokesčius geras pamm rezultatas produkcijai mokesčius, kuriuos vyriausybė uždeda prekėms ir paslaugoms nustato vyriausybė, todėl jie įtraukiami į firmos gamybos kaštus ir jų dydžiu padidėja pagamintos prekės rinkos kaina.

Šie mokesčiai apima: pridėtinės vertės mokestį, pardavimo mokestį, turto ir einamųjų variantų apskaičiavimas mokesčius, akcizusmuitus ir t.

Apie skaičiuoklę

Netiesioginiai mokesčiai šalies požiūriu yra pirminės valstybės pajamos. Taigi, BVP apskaičiuojant pajamų metodu, rinkos kainomis yra per metus gautų darbo užmokesčio, palūkanų, rentos, pelno, nusidėvėjimo amortizacijos einamųjų variantų apskaičiavimas netiesioginių mokesčių suma.

Tačiau jeigu vyriausybė teikia subsidijas iš valstybės biudžeto konkrečioms prekėms ar paslaugoms, tai tų subsidijų suma atimama iš netiesioginių mokesčių sumos, kadangi jos yra įskaitomos į pajamas, bet nėra gaminamo produkto kainos dalis: BVP apskaitos išlaidų ir pajamų metodai — tai du skirtingi požiūriai į BVP, kadangi tai, ką vartotojas išleidžia įgydamas produktą, gauna kaip pajamas tie, kurie dalyvavo šį produktą gaminant.

Lygybė tarp išlaidų ir pajamų visada yra todėl, kad balansuojantis elementas yra pajamos, kurios lieka padengus gamintojo išlaidas darbo užmokesčiui, nuomos mokesčiui bei palūkanoms.

Skaičiavimo atsiradimo istorija[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Skaičiuoti nacionalinę gamybą XX a. Pirmieji nacionalinių pajamų paskaičiavimai padaryti Kuznetso metais.

Tada pirmą kartą buvo apskaičiuotos nacionalinės pajamos. Jis apskaičiavo JAV nacionalines pajamas iki metų.

Pirma ataskaita apie nacionalines pajamas ir gamybą už — buvo pateikta JAV Kongresui metais. Iki tol niekas neturėjo tikslesnių duomenų einamųjų variantų apskaičiavimas šalies ekonominį pajėgumą, terminas makroekonomika iki metų buvo nenaudojamas. Iki metų bendrasis nacionalinis produktas buvo pagrindinis rodiklis makroekonominiuose tyrimuose.

Bendrasis vidaus produktas tapo pagrindiniu rodikliu skaičiuojant atsiskaitymus einamųjų variantų apskaičiavimas Jungtine Einamųjų variantų apskaičiavimas Organizacija.