Kodėl mums reikalingas pasirinkimas

Tarkim, žmogus pasirinko būti vienas, bet staiga ištiko meilė, susižavėjimas.

Kokios kompetencijos reikalingos norint tinkamai pasirinkti specialybę?

Ištiko ne tai, ką galima suplanuoti, pasirinkti. Ir kas tada su pasirinkimu būti vienam? Kai kas nors sako, kad sąmoningai pasirinko būti vienas, galima manyti, kad už to slypi nemokėjimas ar nenoras investuoti į santykius, buvimą kartu, pastebi psichologas Rimantas Kočiūnas.

Pasak R. O pats klausimas liudija, kad žmogus neturi jokios patirties [ Susitikimui reikia būti pasiruošusiam. Jei esi pasiruošęs, būtinai ką nors sutinki. Bet jei nuolat brokerių įvertinimas ir klientų atsiliepimai klausimus, o kur tie žmonės, [ Kam konkrečiai mes kodėl mums reikalingas pasirinkimas atsiverdami vienatvei? Apie ką kalba C. O tai, ką sako C.

Moustakas, galima pasakyti šiek tiek kitaip, pradedant nuo pozityvios vienatvės pusės: iš tikrųjų žmogus, kuris nemoka būti vienas, nemoka būti ir su kitais. Tai įrodo, kad vienatvė apskritai mums reikalinga, nors mes dažnai apie ją kalbame liūdnokai. Jaustis vienišam reiškia neturėti šalia artimo žmogaus, su kuriuo galėtum pasikalbėti, pasidalinti rūpesčiais, kuriam galėtum paskambinti ar susitikti.

Kai aplink toks vakuumas, žmogus jaučiasi vienišas, jaučia, kad neturi į ką atsiremti. Manau, žmonės nuo tokios vienatvės, nuo tokio vienišumo dažnai ir kenčia, nes nemoka užmegzti, palaikyti santykių.

Jūsų savijauta priklauso nuo išgerto vandens kiekio

Jei kalbėtume platesne prasme, mums vienatvės nereikia ieškoti, ji tiesiog yra. Ji neišvengiama mūsų egzistencijos dalis, nes kai kuriais gyvenimo momentais, pavyzdžiui, priimant kokius nors labai rimtus sprendimus, niekas negali dalyvauti — tai dalykas, apie kurį galiu daug dienų su kuo nors šnekėtis, bet galiausiai tą žingsnį turiu žengti pats vienas.

Krizės, ligos ir pan. Tai ir reiškia susitaikymą arba mokėjimą priimti vienatvę, kaip neišvengiamą mūsų gyvenimo dalį.

Kartais tai kodėl mums reikalingas pasirinkimas skausmingai, kartais norime tokios vienatvės, kartais norime atsiskirti nuo kitų žmonių, pabūti kur nors atskirai. Tai irgi gali turėti ir pozityvių, ir negatyvių atspalvių, bet taip yra.

Diana Bumelytė

Bėgdamas, nesustodamas, nepagalvodamas apie save, žmogus tampa atspindžiu kitiems: viskas paviršiumi, viskas greitai, galiausiai nuo pertekliaus įvairių paviršutiniškų kontaktų, skubėjimo staiga kaip į sieną atsimušame į tai, ką vadiname kodėl mums reikalingas pasirinkimas. Kokių sąsajų aptiktumėte čia?

O sąsaja su vieniu gana įdomi. Būdami vienatvėje mes esame tame vienyje: esame patys savimi, patys su savimi — tuo, ką ir vadiname vieniu, visuma. Kaip Jūs tai vertinate ir kas tai lemia? Manau, kad tie, kurie gyvena vieni, dažnai ir patiria visokių sunkumų. Matyt, mes esame tokie sutvėrimai, kuriems labai svarbu su kodėl mums reikalingas pasirinkimas nors dalintis savo būtimi, todėl mums neišvengiamai reikalingi kiti žmonės. O šiais laikais nemažai daliai žmonių tai ypač matyti psichoterapinėje praktikoje nesiseka būti kodėl mums reikalingas pasirinkimas kuo nors, t.

Apskritai šeimos kuriamos gerokai vėliau, žmonės vis dairosi ar būna vieni, nemažai jų iki 30 metų atideda ketinimą turėti vaikų. Bet yra dalykų, kurių nesuplanuosi. Galima planuoti karjerą ir derinti su buvimu su kuo nors, bet galiausiai atsitinka taip, kad tampa labai sunku surasti tą žmogų, su kuriuo pasiryžtum būti ilgiau, nes nėra buvimo su kitu, santykių kūrimo ir palaikymo patirties.

Gyvenimo tempas, man atrodo, veikia labai neigiamai, mes neįgyjame patirties. Mūsų kontaktai trumpi: susitiko, išsiskyrė — viskas vyksta labai greitai, kodėl mums reikalingas pasirinkimas taip negaunama. Dėl to vis didesnė tampa ilgalaikių santykių kūrimo ir išsaugojimo problema. Todėl tai ir susiję su vienišumo tematika.

Ar tai iš tiesų sąmoningas pasirinkimas būti vienam, ar vis dėlto patirties nebuvimas, negebėjimas būti su kitu? Ar tai reiškia, kad žmogus pasirinko niekada negyventi su kuo nors, t. Žinoma, galbūt tai ir yra apsisprendimo dalis, bet ji visai neprognozuojama. Ištiko ne tai, ką galima suplanuoti ar ne tai, ką galima pasirinkti.

Iš jo nieko nebelieka. Man atrodo, kad už vadinamojo pasirinkimo dažnai slypi nemokėjimas arba nenoras investuoti į santykius, į buvimą kartu. Kurti ir saugoti santykius nėra bitcoin informacijos adresas uždavinys kodėl mums reikalingas pasirinkimas jis reikalauja nemažai laiko, pastangų, jautrumo mokytis būti su kitu, kitonišku žmogumi, priimti tai, kad jis gali kitaip galvoti, jo sprendimai gali būti kitokie, ne visada sutapti su mano ir pan.

Tai darbas. O kai kuriems žmonėms tokį darbą dirbti sunku, todėl jie sako, kad pasirinko būti vieni.

Toks ilgalaikis pasirinkimas turi pasekmių: tuštumos, beprasmybės, galiausiai — buvimo vakuume. Kadangi esu praktikuojantis psichoterapeutas, pasekmes geriausiai ir matau kalbėdamasis su žmonėmis, kuriems reikia pagalbos.

• Riebalai — ne tik blogis: kokie mums būtini?
• Kodėl jie reikalingi ir ką jie daro?
• Kurie tikrai uždirbo pinigus iš binarinių opcionų
• Jūsų savijauta priklauso nuo išgerto vandens kiekio | NORTHWAY Vilnius

Sakyčiau, kad klientų, kurie turi problemų kuriant santykius, tikrai labai daug. Štai ir tos pasekmės: atėjus laikui, kai kodėl mums reikalingas pasirinkimas norėtų su kuo nors būti, pasirodo, kad jis to nemoka ar nežino, o kur tas kitas, su kuriuo būtų galima ar norėtųsi būti.

Dažnas klausimas — o kaip sutikti kitą žmogų, su kuriuo norisi būti, kur eiti, ieškoti? Tik universalių atsakymų nėra. O pats klausimas liudija, kad žmogus neturi jokios patirties sutikti kitą žmogų, t.

Jei sieloje esi pasiruošęs, būtinai ką nors sutinki. Bet jei nuolat keli klausimus, o kur tie žmonės, kur juos surasti, su kuo susitikti, tai greičiau liudija apie uždarumą, stebuklo laukimą. Atrodo, kad visas kitas gyvenimas klostosi ne taip jau blogai: ir pinigų yra, ir darbas yra, ir karjera skaičiuok bitcoin yra O staiga, kai ateina kodėl mums reikalingas pasirinkimas turėti artimus santykius, pasirodo, kad uždirbti pinigus ar daryti karjerą paprasčiau, nei sutikti žmogų, su kuriuo galėtum gerai jaustis, dalintis gyvenimu.

Ką rodo šis klausimas? Bet abejoju, ar tai — atvirumas. Viena, ar šis žmogus pasakytų kitam tą patį, jeigu jie susitiktų? O parašyti ir paleisti į eterį beveik anonimiškai, kaip ir niekam — paprasta. Taip pat ir su santykiais. Galima susirašinėti labai daug ir su daugybe žmonių, savo kodėl mums reikalingas pasirinkimas turėti labai daug draugų. Bet ar tai reiškia, kad žmogus yra sukūręs santykius?

Sakyčiau, tai greičiau laiko švaistymas neįpareigojančiam ir neįsipareigojančiam santykiui. Parašei — gausi atviras verslo pasirinkimas, ir tiek.

Internete nėra to kalbėjimosi, kai du žmonės susitinka, reaguoja į vienas į kitą kodėl mums reikalingas pasirinkimas ir dabar, o ne kažkur ir tik po kurio laiko rašydamas atsakymą. Tiesioginis buvimas yra nelengvas, mes jo mokomės nuo vaikystės su savo tėvais, broliais, seserimis, t. O paskui, kai visa tai perkeliame į neįpareigojančią erdvę, nustojame mokėti ir tai, ką kažkada mokėjome, tampa vis sunkiau susitikti su gyvu žmogumi. Internete tėra kažkokia bendravimo ir artumo iliuzija, bet realiai gyvenime būti su gyvu žmogumi, pasirodo, daug sunkiau.

Ar jie yra tie, kurie prireikus suteiks man pagalbą, su kuriais galėsiu susitikti, bendrauti? Greičiau tai — tariama draugystė, užfiksuota vienu pelės paspaudimu: jis prisijungė ir sutiko būti mano draugas. Tai tikrų dalykų pakeitimas kažkokiais pakaitalais. Labiausiai ir kelia rūpestį, kad artimi santykiai, bendrumas, susietumas, kuris iš tikrųjų reikalauja pastangų, pakeičiamas visai dirbtiniu dalyku, kuris sielos neužpildo ir nuo vienatvės negelbsti. Man atrodo, kad žmonių, besijaučiančių vienišais, daugėja, nors bendravimo internete intensyvumas akivaizdžiai didėja.

Vis dėlto bendraudami su daugeliu žmonių kur nors internete mes nesijaučiame arti ko nors.

12 būdų (ne)patikti kitiems – Psichologija Tau

Tai būtinybė. Kita vertus, norisi ir laiko sutaupyti, taigi telefonu parašyti žinutę labai paprasta. O jei nori su kuo nors susitikti ir pasišnekėti, šitą pusvalandį turi iš kažko paimti. Pažiūrėkite, visi žmonės, ne tik jauni, nuolat maigo telefoną, bet ar tai ryšys? Už to slepiasi kažkoks netikrumas, nerimas: aš negausiu atsakymo, niekas neparašys, todėl aš turiu parašyti. Tai lyg kabinimasis į kitus siekiant įrodyti, kad nesi vienas, kad turi kam parašyti, kad tau kažkas parašo.

Bet ar tai gyvas bendravimas? Santykiai yra įsipareigojimai ateiti į pagalbą, reaguoti, palaikyti. Turėti ryšį — reiškia turėti santykį.

Žinutes galima siuntinėti, gal jose irgi yra palaikymo, bet toks tempas ir intensyvumas negali būti gilus. Tai greičiau mėginimas nuolat gaminti žodžius, užpildyti erdvę, kuris visiškai skiriasi nuo buvimo kartu. Galime sėdėti kodėl mums reikalingas pasirinkimas ir tylėti, ir nereikia jokių žodžių.

Tai ryšys, kuris nereikalauja jokių nuolatinių patvirtinimų. Kita vertus, jis reikalauja įsipareigojimų: mes visada tikimės, laukiame, kad, kai man reikės, tas žmogus bus pasiekiamas, bus greta, aš galėsiu pas jį nuvažiuoti ar nueiti. Laiko reikia skirti ne gausybei santykių, o kokiam nors santykiui, kuris būtų tikras ir palaikantis, kuriam visiškai nebūtų gaila laiko.

Kalbu apie buvimą ir ryšį su kitu žmogumi.