Rytų gėrimų prekyba nikolajevas


Plačiai vykdytos vodkos politikos padariniai yra itin skaudūs. Alkoholizmas tapo visų postsovietinių valstybių maru, kuris pasiglemžia milijonus žmonių rytų gėrimų prekyba nikolajevas, griauna šeimas. Deja, lietuviai iki šiol negali nenori nuo jo pasveikti.

Siūlome knygos ištrauką. Galas autokratijai, galas degtinės politikai? Degtinės politika buvo svarbus Rusijos valstybės valdymo instrumentas nuo pirmųjų carų laikų. Tačiau ryšiai su sovietų praeitimi buvo nutraukti taip radikaliai, kad net galinga valstybinė degtinės monopolija neatsilaikė prieš liberalizaciją, rinkos ekonomiją ir demokratizavimą. Kadaise fiksuotą alkoholio kainą lėmė pasiūla ir paklausa, ir aštuoniasdešimt procentų akcizo mokestis.

Valstybė išsaugojo šiokią tokią kontrolę, monopolizuodama distiliavimui būtiną žaliavą etilo alkoholį, kurio teisėtai buvo galima įsigyti tik iš kurios nors iš valstybės valdomų rektifikavimo įmonių ir į kurio kainą, buvo įskaičiuoti papildomi etilo alkoholio mokesčiai.

užsidirbti pinigų parduodant kiaušinius

Senos sovietų alkoholio gamybos ir importo įmonės buvo reorganizuotos ir privatizuotos, suklestėjo privačios spirito varyklos ir samogono gamintojai. Kai Jelcinas m. Iš vakarų pasipylė neapmokestintas importinis alkoholis, neteisėtai gabenamas ištisais traukiniais iš Baltarusijos ir Ukrainos.

Krymo ar Rytų, karas

Degtinės buvo visur. Puslitrį abejotinos kilmės ir iš abejotinų ingredientų pagamintos degtinės buvo galima nusipirkti už dolerį. Sovietų supervalstybei degtinė parūpindavo beveik trečdalį biudžeto pajamų, o m. Tačiau tai, kad valstybė daugiau nebegaudavo tokio didelio pelno kaip anksčiau, dar nereiškė, kad rusai akimirksniu tapo blaivininkais.

Vyriausybės politika pasikeičia greitai, kultūros keičiasi labai pamažu.

Įmonės 14-oji garažų statybos ir eskploatavimo bendrija vadovas Viktoras Nikolajevas, pirmininkas

O laikai buvo blogi, labai blogi. Nenuostabu, kad praradę viso gyvenimo santaupas, darbo vietas, slegiami ekonominės katastrofos šešėlio, neturėdami jokio užtikrinto rytojaus ir stabilios valdžios, vis daugiau rusų siekė degtinės, beveik vienintelio produkto, kuris buvo ir pigesnis, ir lengviau prieinamas negu sovietų laikais. Gorbačiovo kampanija ryškiai priminė, kad prekybos teisėta degtine apribojimai sudaro palankią terpę klestėti pogrindiniams naminės degtinės rytų gėrimų prekyba nikolajevas ir kontrabandininkams, kurie apeina vyriausybės taisykles papirkdami pareigūnus.

Pavojingo naminio samogono paplitimas ir išsikerojusi korupcija pražudė Gorbačiovo iniciatyvas ir visus ankstesnius, dramatiškus bandymus kovoti su girtavimu, tarp jų ir per Pirmąjį pasaulinį karą įvestą liūdno likimo prohibiciją.

Pagal ekonominę logiką, kai tik buvo pašalinti apribojimai ir liberalizuota alkoholio rinka, juodoji alkoholio rinka turėjo išlįsti iš šešėlio ir tapti teisėta naujosios Rusijos kapitalistinės ekonomikos rėmėja.

Tačiau iš tikrųjų dėl sudėtingo degtinės vaidmens rusų kultūroje atsitiko visiškai priešingai. Rusijoje naminę degtinę ėmė rytų gėrimų prekyba nikolajevas net daugelis nuolatinias pajamas gaunančių žmonių: ne tik pensininkai, bet ir mokytojai, slaugės, inžinieriai, mokslininkai ir kariškiai.

Vykstant Rusijos ekonomikos demodernizacijai, degradavo ir jos pinigų sistema. Rubliui dėl hiperinfliacijos beveik visiškai nuvertėjus, vis daugiau sandorių buvo sudaromi atsiskaitant primityvia prekine valiuta degtine, o ne šiuolaikiniais popieriniais pinigais. Carizmo laikais stačiatikių dvasininkai degtine atsilygindavo už darbą rytų gėrimų prekyba nikolajevas. Alkoholis tepė net modernios administracinės komandinės ekonomikos ratus: dauguma sovietų įmonių samdė tiekėjus tolkači — gerų ryšių turinčius juodosios rinkos apsukruolius, kurie, apginkluoti keletu lagaminų degtinės, gaudavo deficitinių medžiagų, be kurių gamyklos negalėjo įvykdyti savo gamybos normų.

I. Juozapavičienė: „Nepilnamečių alkoholio ir tabako vartojimo problemą būtina spręsti sistemiškai“

Kai grynųjų pinigų nebuvo arba jie buvo nepatikimi, visada padėdavo degtinė. Bet ar kaimo pensininkai galėjo leisti sau pirkti degtinę?

Viktoras Nikolajevas, pirmininkas

Daugelis būtinybės verčiami, o ne norėdami išgerti ėmė varyti naminę degtinę. Mes neturime pinigų jiems nusisipirkti, taigi tenka varyti gėrimą patiems. Kai pasieniečių nepavyko palenkti net daugiau kaip vieno milijono dolerių kyšiu, iki dantų ginkluoti alkoholio kontrabandininkai ėmė šaudyti, bandydami prasiveržti į Rusiją, bet atvykus pastiprinimui turėjo atsitraukti.

Taigi nors sena valstybės monopolija buvo panaikinta, neteisėta prekyba degtine neišnyko, o smarkiai išaugo.

Vis dėlto naminė rytų gėrimų prekyba nikolajevas buvo tik lašas kibire palyginti su neteisėto alkoholio, plūstančio į Rusiją iš užsienio, cunamiu. Neįtikėtina, bet m. Dažnai užtekdavo nedidelio kyšio sunkiai besiverčiančiam pasieniečiui ar inspektoriui, kad visas krovinys būtų pravežtas per skylėtą Rusijos sieną, o kontrabandinė degtinė dažnai būdavo net perpus pigenė realių pajamų darbas internete teisėtai, pagal taisykles pagamintą ir apmokestintą rusišką degtinę.

Rusijoje sunkiau buvo sutrukdyti sunkvežimiais ir net traukinių sąstatais įvežti neteisėtą, ne pagal taisykles pagamintą ir todėl dažnai nuodingą alkoholį į šalį, ypač nestabiliame Kaukaze. Keturiasdešimt procentų degtinės, suvartojamos Rusijoje, buvo pagaminama daugiausia neteisėtai mažoje Šiaurės Osetijos respublikoje, kur degtinės gamybos srityje dirbo net trečdalis visų suaugusiųjų gyventojų.

Nors žemės ūkio ministerija degtinei gaminti skirdavo dideles subsidijuojamo etilo alkoholio kvotas, pigus spiritas taip pat buvo importuojamas iš Ukrainos su suklastotais dokumentais, kuriuose Rusija buvo nurodoma kaip tranzito šalis, taip išvengiant Rusijos muitų. Rusų stačiatikių bažnyčios Išorinių santykių skyrius tapo stambiu degtinės ir cigarečių importuotoju. Nacionalinis sporto fondas, kuris turėjo skatinti sveiką gyvenseną, vos vienu sandoriu, nemokėdamas 43,5 milijardų rublių įvežimo muito, rytų gėrimų prekyba nikolajevas devynis šimtus septyniasdešimt penkis tūkstančius butelių degtinės, kurie užėmė trisdešimt vieną geležinkelio vagoną.

Vienas sunkvežimio vairuotojas gruzinas žuvo kryžminėje ugnyje. Spaudžiamas Gruzijos užsienio reikalų ministerijos ir prezidento Eduardo Ševardnadzės, Jelcinas atlyžo: Nikolajevas buvo atleistas ir alkoholio srautas atsinaujino.

investicijos internete 25 per mėnesį pinigai, apsaugoti bitcoin

Ginkluoti susirėmimai rodė, kokį didelį mastą įgavo alkoholio kontrabanda ir kokia ji pelninga tiems, kurie galėjo apeiti valdžios taisykles ir patenkinti pigaus rytų gėrimų prekyba nikolajevas paklausą. Korumpuoti verslininkai įsteigdavo fiktyvias įmones, importuodavo vieną krovinį ir dingdavo nesumokėję muitų.

Vidaus istoriografijoje ji įvesta kaip Kryme, ir į vakarus yra žinomas kaip Rytų karą.

Kiti rusiškai produkcijai klastodavo užsienio kilmės dokumentus, siekdami išvengti vidaus produkcijai taikomų taisyklių. Todėl šios labdaros organizacijos netikėtai buvo įstumtos į korumpuotos tarptautinės prekybos degtine pelkę. Ledo ritulio federacijos ir Veteranų sąjungos vadovai, įsivėlę į kruvinus konfliktus dėl degtinės rinkos, tapo samdytų žudikų aukomis. Kai XX a.

Šiaurės rytų Rusijoje XIV a. Šiaurės rytų Rusija

Regionų gubernatorių ir korumpuotų oligarchų manipuliacijos, kuriomis jie savinosi federalinei vyriausybei priklausančias degtinės ir kitokius mokesčius, buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios kilo rimčiausia Rusijos ekonominė problema — didžiulis biudžeto deficitas, m. Tačiau rusų teisėsaugininkai apskaičiavo, kad XX a.

Kiti devyniasdešimt aštuoni procentai buvo arba neteisėtai importuojami, arba gaminami nelegaliai oficialiose spirito varyklose. Tai lėmė paprasta priežastis: kyšius mokėti buvo pigiau negu didžiulį aštuoniasdešimties procentų akcizo mokestį alkoholiui. O kadangi korupcija Rusijoje turėjo tokias pat gilias istorines šaknis, kaip ir alkoholis, ir, kaip mes matėme, iš tikrųjų buvo jo pasekmė ir sovietų valdžios metais žmonės buvo neįpratę mokėti mokesčių, akivaizdu, kodėl tiek daug degtinės rinkos liko šešėlyje.

Tarytum Holivudo dramos apie prohibicijos laikus personažai, gudrūs rusų verslininkai sugalvojo išradingą būdą kūrybiškai tvarkyti buhalteriją ir taip pasipelnyti iš nelegalios prekybos alkoholiu: vienoje buhalterijos dalyje buvo rytų gėrimų prekyba nikolajevas oficialios spirito varyklos gamybos apimtis — alkoholio, už kurį ji turėjo mokėti mokesčius, kiekis, o kitoje — tikrosios, gerokai didesnės, gamybos apimtis.

Kadangi mokesčiai buvo labai dideli, o konkurencija pigaus alkoholio rinkoje labai didelė, teisėtos degtinės gamyba teikė labai menką, vos keturių ar penkių procentų pelną, ir įmonėms daug pelningiau buvo apskritai neapskaityti buhalterijoje pagamintos degtinės. Be to, nedarbo valandomis jos dažnai išnuomodavo savo įrenginius pašaliniams verslininkams, kurie nemokėjo mokesčių ir nepaisė saugumo reikalavimų.

Viktoras Nikolajevas, pirmininkas. tail.lt

Įsivaizduojate, kokias didžiules galimybes tai atveria neteisėto alkoholio gamybai? Oficialūs Rusijos statistiniai duomenys žr. Skirtumas tarp oficialiai Rusijoje parduotos degtinės ir oficialiai pagamintos ir apmokestintos degtinės kiekio Šios potencialiai pavojingos juodosios rinkos degtinės buvo visur.

Rusijos prekybos ministerijos statistiniais duomenimis, m. Dėl astronominių degtinės vartojimo mastų jos kokybės prastėjimas sukėlė šiurpių pasekmių. Jungtinėse Valstijose, turinčiose dvigubai daugiau gyventojų negu Rusija, per metus nuo apsinuodijimo alkoholiu miršta apytikriai trys šimtai žmonių. Smunkant ekonomikai ir plačiai paplitus girtuokliavimui, valstybei buvo sunku ignoruoti tokią šiurpią statistika, kaip ir atsispirti tradicinei pagundai pajungti sau prekybą alkoholiu ir vėl padaryti ją svarbiausiu Rusijos valstybės valdymo įrankiu.

Tada mes galėsime, panaudodami juos pagyvenusių žmonių pensijoms ir kariškių, gydytojų bei mokytojų darbo užmokesčiui, gydyti mūsų ekonomiką.

Šiaurės rytų Rusijoje XIV a. Šiaurės rytų Rusija

Stokojantys lėšų Rusijos sričių gubernatoriai taip pat troško grynųjų pinigų šaltinio, nes pagal įstatymus pajamos iš alkoholio akcizo turėjo būti padalintos po lygiai federalinei vyriausybei ir kilmės regionui.

Paimkime, pavyzdžiui, Pskovo sritį, kuri ribojasi Rytų gėrimų prekyba nikolajevas, Latvija ir Baltarusija. Ten gubernatorius Jevgenijus Michailovas įkūrė regioninę mažmeninės prekybos monopoliją Pskovalko ir ėmė kontroliuoti kainas ir pelningą akcizą, neleisdamas prekiauti neteisėtais ir užsienio produktais.

Nors tokia apsauga leido teisėtų gėrimų gamintojams suklestėti, jie džiaugėsi neilgai. Regioninė valdžia subsidijavo žaliavas naujai degtinės gamyklai, taip sumažindama gamybos sąnaudas ir leisdama parduoti produktus žemesnėmis negu rinkos kainomis. Nepajėgdami konkuruoti, visi teisėti gamintojai bankrutavo ir gubernatorius įgijo visišką rytų gėrimų prekyba nikolajevas monopoliją, kuri teikė dar daugiau pajamų. Tačiau atėjęs į valdžią jis susidūrė su nemalonia tikrove, kad Michailovo sukurta degtinės sistema buvo pagrindinis srities biudžeto pajamų šaltinis, kurį pakeisti faktiškai nebuvo kuo.

Ekonomistai vadina tokią situaciją pajamų spąstais, bet iš rytų gėrimų prekyba nikolajevas ji susidarė dėl to, kad regioniniame lygmenyje buvo grįžta rytų gėrimų prekyba nikolajevas tradicinės Rusijos degtinės politikos: politikai naudojosi degtinės mokesčių pajamomis, o degtinės gamintojai naudojosi jų globa, kad išsaugotų viešpatavimą rinkoje.

Tačiau tokių kaip ir kitų abstrakčių ekonominių prognozių autoriai gėdingai apsikvailino, parodydami nesuprantą Rusijos ypatumų: daugelis nekonkurencingų, nuostolingų įmonių toliau gamino prastus produktus, kuriuos, rytų gėrimų prekyba nikolajevas pardavusios už grynuosius pinigus, iškeisdavo didžiuliuose mainų tinkluose, sudarančiuose vadinamąją virtualią Rusijos ekonomiką. Be pavyzdžio turbūt sunku įsivaizduoti, kaip tai vyko, taigi panagrinėkime NIIRP gumos produktų gamyklos, įsikūrusios Sergijev Posade, į šiaurės rytus nuo Maskvos, atvejį.

Įsikūrusi šalia dvasinės Rusijos stačiatikių bažnyčios sostinės, NIIRP buvo pusiau valstybinė įmonė, kuroje dirbo daug darbininkų. Guminės jų gaminamos perdavimo juostos buvo gana kokybiškos, bet tokios brangios, kad dauguma Rusijos įmonių už grynuosius pinigus jų nepirkdavo.

palūkanų galimybės

Tačiau NIIRP turėjo rytų gėrimų prekyba nikolajevas grynaisiais ir savo mokesčius, ir darbo užmokestį darbuotojams, todėl pinigų žaliavoms pirkti jai likdavo nedaug. Patekę į tokį uždarą ratą, gamyklos vadovai liepė savo tiekėjams niekada nepirkti būtinos žaliavos už pinigus, o verčiau atsiskaityti už ją įmonės gaminamomis juostomis. Tai buvo sunki užduotis net gerų rytų gėrimų prekyba nikolajevas turinčiam tolkačiui Pramoninius suodžius, naudojamus kaučiukui gaminti, iš vienos Komijos respublikos gamyklos ji įsigydavo atsiskaitydama degtine ir juostomis.

Kai kuriems išmaniems pečionočnikams pavykdavo net įtikinti vyriausybę leisti įmonei sumokėti mokesčius valstybei degtine. Rusijos žemės ūkio ministerija degtine, gauta iš įmonių vietoj mokesčių grynaisiais, net ėmė mokėti savo subsidijas kolūkiams Buriatijoje, esančioje rytinėje Baikalo ežero pakrantėje.

Maistas ir gėrimai × Prohorovas Michailas Dmitrievich.

Iš pradžių tai sužavėjo ūkininkus, bet vėliau, įmonėms pradėjus tiekti nuodingus gėralus, pagamintus nesilaikant taisyklių, eksperimentas buvo užbaigtas. Jei drabužių gamintojams prireikdavo vilnos, jie tiesiog ieškodavo degtinės gamyklos ar didmeninės prekybos įmonės, norinčios mainyti rytų gėrimų prekyba nikolajevas į paltus, o paskui mainydavo tą degtinę į vilną.

Valstybinių žemės ūkio įmonių vadovai, kurie tradiciškai organizuodavo banketus, vestuves, šermenis ir kitas ceremonijas, mainydavo grūdus į šventėms skirtą degtinę, kuri stiprino darbuotojų ir vadovybės rytų gėrimų prekyba nikolajevas.

Net Michailas Chodorkovskis, disidentu tapęs Jelcino laikų multimilijardierius oligarchas, savo verslo pradžioje naudodavo alkoholį gremėzdiškoms savo naujai įkurtos kompiuterių importo įmonės mainų grandinėms supaprastinti. Ir ką? Juk niekas juo nenusinuodijo. Tokie plačiai paplitę mainai dar labiau susilpnino rytų gėrimų prekyba nikolajevas vyriausybę, tuo pat rytų gėrimų prekyba nikolajevas skatindami susivienyti verslą ir regioninę valdžią.

Akivaizdus šios sistemos nelogiškumas glumina ekonomistus, kurie paprastai sutelkia dėmesį ilgas mainų grandines ir atsiskaitymus, naudotus Rusijos įtakingų naftos ir gamtinių dujų kompanijų.

Nuorodos kopijavimas

Tačiau jei jie iš tikrųjų nori suprasti Rusijos posovietinę demodernizaciją, jiems verčiau derėtų pažvelgti į degtinės sektorių. Karpovui ištirti Rusijos stambiausių bendrovių buhalteriją ir išsiaiškinti, kodėl mokesčiai nemokami grynaisiais. Karpovas išsiaiškino, kad Rusijoje įmonės tik dvidešimt septynis procentus visų pajamų gauna grynaisiais. Įdomu, kad vienintelės įmonės, kurioms nestigo grynųjų pinigų, buvo Rusijos alkoholio gamintojos, gaudavusios atsiskaitymus grynaisiais pinigais už šešiasdešimt tris procentus sandorių.

dvejetainių opcionų paslydimas dvejetainiai opcionai kaip uždarbis

Tai tik dar kartą įrodo unikalų alkoholio vaidmenį Rusijos posovietinės demodernizacijos procese. Viena vertus, bendrovės, kurios regionuose turėjo faktinę degtinės monopoliją, naudodamosi politine gubernatorių parama, smarkiai išplėtė gamybą, tapdamos auksinėmis mokesčių mokėtojomis. Kita vertus, ir teisėtas, ir rytų gėrimų prekyba nikolajevas alkoholio sektorius padėjo pusiau reformuotai ekonomikai svirduliuoti į priekį iki žlugimo m.

Ištisus šimtmečius Rusijos autokratinė degtinės politika skatino visuomenės girtavimą, padėdama pripildyti iždą ir apkvaišinti žmones. Tačiau nors Rusija dabar buvo nominaliai demokratiška šalis, girtavimo tradicijos išliko — degtinė ir toliau buvo naudojama kaip atsiskaitymo priemonė ir kliudė užbaigti pereinamąjį ekonomikos laikotarpį. Iš tikrųjų, būtent degtinės politikos palikimas pavertė sunkią ekonominę depresiją visuotine socialine demodernizacija.

Mark Lawrence Schrad. Vodkos imperija: alkoholis, valdžia ir politika Rusijoje. Iš anglų kalbos vertė Vitalijus Šarkovas.