Ekonominė pasirinkimo galimybė, Duonos gaminiai Lietuvoje: pasirinkimo galimybė pavydėtina | tail.lt

Suvokti, kad poreikiai tenkinami gėrybių pagalba. Ekonomines gėrybes skirti nuo neekonominių laisvųjų. Paaiškinti poreikių neribotumo priežastis: norą patenkinti pagrindines reikmes ir pasirengimą dirbti daugiau, nei reikalinga minimalių poreikių tenkinimui.

Pasirinkimą suvokti kaip racionalų sprendimo priėmimo būdą. Žmonių poreikių skirstymas Žmones veikti skatina ekonominė pasirinkimo galimybė patenkinti poreikius.

Kadangi žmogus visą gyvenimą siekia ekonominė pasirinkimo galimybė patenkinti kuo geriau, svarbu žinoti poreikių struktūrą. Poreikiai klasifikuojami labai įvairiai. Pats paprasčiausias poreikių skirstymas — į fizinius, socialinius ir dvasinius. Žmonėms, tenkinant poreikius, reikia įvairių gėrybių: be vienų tiesiog negalima apsieiti, pavyzdžiui, maisto, drabužių, būsto, šie poreikiai turi būti tenkinami nepriklausomai nuo žmonių mokumo; be kitų gėrybių vartojimo žmogus iš principo gali apsieiti, jų galima atsisakyti; dar kitos gėrybės aplinkinių gali būti vertinamos kaip nesaikingumas.

Be būtiniausių prekių ir paslaugų, žmonėms reikalingi produktai, leidžiantys pagerinti gyvenimo kokybę, juos vartojant patirti malonumą.

Lietuvoje duoną gamina daugiau kaip įmonių, rinkai siūlomas per pavadinimų duonos ir pyrago gaminių asortimentas.

Pavyzdžiui, žmogui malonu valgyti skanius ledus, sėdėti patogiame krėsle, skaityti įdomią knygą ir pan. Tai — ne pirmo būtinumo prekės ir paslaugos. Vieniems gyvybiškai svarbūs yra vieni produktai, kitiems — kiti.

Žmonės pirmiausia siekia patenkinti ekonominė pasirinkimo galimybė — fiziologinius poreikius. Jų patenkinimas ekonominė pasirinkimo galimybė žmogaus egzistavimo galimybę. Kol šie poreikiai nėra patenkinti, apie kitus poreikius žmogus negalvoja. Šias reikmes patenkinus, siekiama patenkinti aukštesnės pakopos — saugumo ir patikimumo poreikius. Šie poreikiai sujungia fiziologinius poreikius su socialiniais, todėl yra abiejų kombinacija.

Žmogui reikalingas fizinis saugumas būstas, apsaugantis nuo lietaus, šalčio, karščio, plėšrūnų ir kt.

Meilės ir bendrumo jausmo poreikiai aktualūs tampa patenkinus fiziologinius ir saugumo ir patikimumo poreikius. Vykstant bendravimui atsiranda savigarbos ir pagarbos poreikiai. Saviraiškos poreikiai susiję su asmenybės tobulėjimu, gyvenimo prasmės ir laimės paieškomis. Ekonominis poreikis — žmogaus noras turėti gėrybę ir materialinė galimybė ją turėti, t.

Jei žmogus neturi pakankamų materialinių galimybių turėti norimą gėrybę, jis gali arba sumažinti poreikius, arba imtis ekonominės veiklos, kuri jam duotų papildomų pajamų poreikiams patenkinti. Ekonominiai poreikiai patenkinami per rinką, per pirkimo — pardavimo sandorius. Be to, ekonominiams ekonominė pasirinkimo galimybė priskiriamas ir poreikis turėti laisvalaikį, nes, jo neturint, negalima mėgautis prekėmis ar paslaugomis.

Visuomenės vystymosi rezultatas yra nuolatinis poreikių didėjimas. Nauji poreikiai atsiranda dėl mokslo ir technikos pažangos.

Pavyzdžiui, prieš šimtą metų mokinys, ruošdamas namų darbus, nesinaudojo kompiuteriu ar interneto paslaugomis, laisvalaikį leido ne ledo arenoje ar vandens pramogų parke.

Kita vertus, žmogui patenkinus gyvybiškai būtinus poreikius maistas, būstas, drabužiaiatsiranda noras tenkinti ir aukštesnio lygio poreikius pvz. Pagal poreikių patenkinimo būdą poreikiai gali būti individualūs aš noriu nusipirkti knygą ir kolektyviniai mes norime bibliotekoje ekonominė pasirinkimo galimybė šią knygą, kad galėtume panorėję ją perskaityti.

Ekonominės ir neekonominės  gėrybės Ekonominiai poreikiai tenkinami gėrybių pagalba. Gėrybe laikomi daiktai, reiškiniai ar priemonės, duodančios naudos, t. Žymus anglų ekonomistas Ekonominė pasirinkimo galimybė. Maršalas — gėrybę apibūdino kaip trokštamą daiktą, kuris patenkina žmogaus poreikį. Gėrybe gali būti daiktas, kurį žmogus suvalgo pvz.

Gėrybe gali būti gamtinė aplinka, jeigu ji teikia žmogui malonumą pvz.

Visų šių gėrybių naudojimas savo poreikiams patenkinti ekonomikos teorijoje vadinamas vartojimu. Tačiau yra ir antigėrybių t.

Pavyzdžiui, antigėrybe gali būti didelis triukšmas, lietus, uodai ir pan. Kai kurios antigėrybės žmogui gali būti net pražūtingos — žmogus gali nukristi į bedugnę, tapti plėšrių žvėrių auka, suvalgyti ar išgerti ką nors nuodinga ir kt.

Gėrybės gali būti įvairiai klasifikuojamos. Priklausomai nuo jų ribotumo, gėrybės gali būti neekonominės ir ekonominės. Neekonominės, kitaip dar — laisvosios gėrybės yra tos, kurias žmonėms teikia pati gamta.

Jų yra daugiau, nei žmonės jų nori turėti, jos nėra žmonių ekonominės veiklos rezultatas. Tačiau jų nėra daug. Pavyzdžiui, šaltinio vanduo, kuris prieinamas visiems; oras, kuriuo kvėpuojame.

Suteikiantis galimybę tobulėti -- Mažos mūsų pergalės -- S03E09

Neekonominės gėrybės pavyzdžiu gali būti ir dienos saulės šviesa. Tačiau naktį šviesa yra santykinai reta — jos nėra daug, lyginant su poreikiu ją turėti, todėl ši gėrybė gaminama, o gaminant ekonominė pasirinkimo galimybė sąnaudos. Todėl šviesa kainuoja. Tai jau ekonominės gėrybės pavyzdys, nes ji yra žmogaus ekonominės veiklos rezultatas. Norint tokias gėrybes turėti ir vartoti, jas reikia pagaminti. Ekonominės gėrybės — tai produktai prekės ir paslaugosreikalingi žmonių poreikiams patenkinti.

Tai — ribotos gėrybės. Ekonominių gėrybių gamybai naudojami ištekliai — laiko, darbo, gamtos, kapitalo, piniginiai.

• Dvejetainiai pasirinkimai dienos pabaigoje
• Dėl skelbimo formos „Skelbimas apie pirkimą“ pildymo | Viešųjų pirkimų tarnyba
• Kopijuoti operacijas į savo terminalą

Juos žmonės naudoja prekėms gaminti ir paslaugoms teikti, taip pat — naujiems ištekliams gaminti pvz. Ekonominės gėrybės skirstomos į materialias ir nematerialias. Paprastai materialios vertybės yra prekės, nematerialios — paslaugos, taip pat tokios gyvenimo sąlygos kaip sveikata, žmogaus gebėjimai, dalykinės savybės, ekonominė pasirinkimo galimybė meistriškumas.

Prekė yra materialus daiktas, ją galima matyti, apčiuopti, jos gamyba ir pardavimas atskirti nuo vartojimo, prekes galima kaupti, perduoti kaip nuosavybę. Paslauga yra veikla, ji neapčiuopiama, teikiama ir vartojama tuo pačiu metu, jos negalima saugoti, pervežti. Ekonominės gėrybės gali būti privačios ir visuomeninės.

Privačios gėrybės teikiamos vartotojui pagal jo individualią paklausą. Jos yra dalios ir priklauso individui privačios nuosavybės teise, jos gali būti paveldimos, jas galima mainyti. Privačios gėrybės teikiamos tam, kas už jas sumoka. Visuomeninės gėrybės — ekonominė pasirinkimo galimybė krašto apsauga, aplinkosauga, teisėkūra, teisėsauga ir ekonominė pasirinkimo galimybė. Ekonominės gėrybės skirstomos į ilgalaikes, nes jos gali būti naudojamos daug kartų pvz. Ekonominės gėrybės dar skirstomos į vartojamąsias ir investicines, arba gamybinės paskirties.

Vartojamosios gėrybės nenaudojamos kitų produktų gamyboje, jos tiesiogiai tenkina ekonominė pasirinkimo galimybė poreikius, pvz.

Duonos gaminiai Lietuvoje: pasirinkimo galimybė pavydėtina

Investicinės, arba gamybinės paskirties gėrybės naudojamos kitoms gėrybėms gaminti, pvz. Ekonominės gėrybės gali būti viena kitą pakeičiančios pakaitalai ir viena kitą papildančios komplektai. Prekės ir paslaugos, pakeičiančios viena kitą vartojime, ekonominė pasirinkimo galimybė tą patį poreikį pvz. Pakaitalais gali būti ne tik vartojamosios prekės ir gamybos ištekliai, bet ir paslaugos pvz.

Norint patenkinti poreikį, viena kitą papildančias gėrybes reikia vartoti kartu pvz. Nemokamai nauda yra didesnė, atsižvelgiant į poreik Taigi norint patenkinti ekonominius poreikius, reikia pagaminti prekes bei teikti paslaugas, o norint jas gaminti ar teikti, reikalingi ištekliai. Ekonominė nauda yra: Ištekliai, naudojami prekėms gaminti ir paslaugoms teikti, vadinami gamybos veiksniais.

Ekonominių gėrybių judėjimą visuomenėje iliustruoja ekonominės apytakos ratas, kurį sudaro 4 fazės — gamyba, paskirstymas, mainai ir vartojimas. Jis vaizduoja atskirų ekonomikos subjektų tarpusavio ryšius ir priklausomybę. Rinkos ekonomikos sistemoje jis rodo namų ūkių ir verslo įmonių priimamus sprendimus dėl darbas kliūčių variantai opcionų lenta gamybos ir išteklių bei gėrybių paskirstymo per įvairias rinkas.

Mišriojoje ekonomikos sistemoje ekonomikos subjektai yra ne tik namų ūkiai ir verslo įmonės, bet ir valstybė. Poreikių neribotumo priežastys Pirmiausia paanalizuokime savo poreikius: jei mes galime gyventi kukliame būste, tai kodėl trokštame didesnių namų, pilnų įvairiausių daiktų? Kodėl mūsų ekonominė pasirinkimo galimybė poreikiai atrodo  nepasotinami?

Tai lemia dvi priežastys: Kiekvienas norime patenkinti pagrindines asmenines reikmes: maistas, pastogė ir pan. Mes pasirengę dirbti daugiau, nei reikalinga mūsų minimalių poreikių tenkinimui. Kitaip sakant, mums reikalingos ne tik būtiniausios gėrybės ir paslaugos, darančios gyvenimą pakenčiamu, bet ir tos, kurios suteikia mūsų gyvenimui jaukumo ir malonumo.

Pasirinkimo galimybė

Šias abi priežastis negalime griežtai atskirti viena nuo kitos. Gardžiuodamiesi jaukioje aplinkoje, mes naudojamės prabanga. Tokie neesminiai dalykai yra malonūs, ir mes pasiruošę dirbti daugiau tamkad juos gautume. Vartotojų poreikių  skalė platėja. Ekonominė pasirinkimo galimybė reikia namų, automobilių, aprangos, kelionių ir tt. Kai įsigyjame norimus daiktus, apetitas ir toliau auga. Prie to prisideda ir reklama bei kiti rinkodaros veiksmai.

Deja, nors mūsų ekonominė pasirinkimo galimybė ir neriboti, tačiau gamybinis pajėgumas juos tenkinti, nors ir yra didžiulis, bet ne beribis. Kaip panaudoti ribotus resursus neribotų poreikių ekonominė pasirinkimo galimybė — tai ir sprendžia ekonomika. Pasirinkimas —   racionalus sprendimo priėmimo būdas Kiekvienas žmogus sprendimus priima savarankiškai, t.

Bet kurio sprendimo priėmimas visada susijęs su vienos iš alternatyvų pasirinkimu. Įsivaizduokime žmogų, ekonominė pasirinkimo galimybė sprendžia, kaip jam praleisti 3 valandas laisvalaikio.

Jis turi keturias alternatyvas: žvejoti, grybauti, skaityti knygą arba susitikti su draugais. Jis turi pasirinkti tik vieną laisvalaikio praleidimo būdą, nes jei tuo pat metu galėtų patenkinti visus savo norus, nereikėtų rinktis.

Dėl skelbimo formos „Skelbimas apie pirkimą“ pildymo

Kokiais gi principais gali vadovautis žmogus, pasirinkdamas savo elgseną? Pirmiausiai, kiekvienas žmogus turi savo pirmenybių, prioritetų sistemą, nuo kurios priklauso, ką jis mėgsta labiau ir ką — mažiau. Pavyzdžiui, vienam žmogui labiau patinka grybauti, negu žvejoti, o kitam — atvirkščiai. Vienam labiau patinka skaityti knygą, negu žvejoti, o kitam — leisti laiką su draugais negu grybauti.